Perdanga – horizontali namo konstrukcija, atitverianti du namo aukštus, aukštą nuo palėpės arba dengianti kitas patalpas, pavyzdžiui, rūsį. Tai sudėtinė konstrukcija, turinti atlaikyti lenkimo poveikį, kuris susidaro nuo vertikaliai virš jos veikiančių pertvarų, įrenginių, gyventojų, baldų apkrovų bei savojo svorio. Perdangos yra remiamos ant išorinių namo sienų ir laikančiųjų pertvarų (arba pamatų), o esant dideliems tarpatramiams, pridedamos ir klijuotos medienos sijos, metalinės sijos bei kolonos. Perdangos konstrukcija „suriša“ namą, pridėdama papildomo standumo ir stabilumo. Taip pat ji izoliuoja garsą bei šilumą.

Perdangų tipai

• Rūsio perdanga – horizontali konstrukcija, skirianti rūsį nuo medinio aukšto virš jo. Vieni klientai renkasi šią perdangą betoninę, kiti – medinę. Tai nuo projekto, rūsio paskirties ir kliento norų priklausantys sprendimai.
• Grindys – kai namo pamatai yra stulpiniai, grindims suformuoti dedamas medinis grindų skydas. Tai beveik tokia pati konstrukcija kaip tarpaukštinės perdangos. Vienintelis skirtumas – papildomi sandarumo, ventiliacijos ir izoliacijos sluoksniai, nes grindų skydas atskiria ne patalpas, o lauką nuo namo vidaus.
• Tarpaukštinė perdanga – lubų/grindų konstrukcija tarp pirmojo ir antrojo namo aukštų. Karkasiniame skydiniame name ji visada medinė. Šią perdangą šiame straipsnyje detalizuosime plačiau.
• Viršutinio aukšto perdanga / pastogės perdanga – lubos, atitveriančios viršutinį namo aukštą nuo palėpės. Jos dažniausiai formuojamos su stogo santvarų horizontaliosiomis sijomis. Dėl mažesnių apkrovų iš palėpės nei iš gyvenamojo aukšto ši perdangos konstrukcija dažniausiai būna paprastesnė, tačiau ji stipriau izoliuojama šiltinimo medžiagomis (stogo apšiltinimas atitenka perdangai), jei palėpė yra nenaudojama ir paliekama šalta.

Medinė tarpaukštinė perdanga

Pagrindinė ir dažniausiai pasitaikanti medinė perdanga yra perdanga tarp namo aukštų. Plačiau apie ją skaitykite šiose skiltyse:

Kokia standartinės tarpaukštinės perdangos konstrukcija?

Kokias sijas naudoti tarpaukštinės perdangos konstrukcijoje?

Dažniausiai užduodami klausimai apie perdangą.

KOKIA STANDARTINĖS TARPAUKŠTINĖS PERDANGOS KONSTRUKCIJA?

Karkasiniuose skydiniuose namuose naudojamos medinės perdangos – tai sijos su jas dengiančiu lentų paklotu arba plokšte ir kitais reikalingais sluoksniais. Mūsų standartinė tarpaukštinės perdangos konstrukcija pavaizduota vizualizacijoje žemiau:

Grindų danga – baigiamasis grindų sluoksnis (su paklotu), dažniausiai dedamas tiesiai ant OSB plokštės. Danga gali būti parketas, laminatas, plytelės, vinilas, kiliminė danga ir pan.

OSB plokštė – grindims standartiškai naudojama impregnuota 22 mm (esant c/c 600 mm) plokštė. Taisyklingas jos montavimas padeda išvengti lubų girgždėjimo. Daugiau apie tai skaitykite žemiau, skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“.

Medinis karkasas – iš apskaičiuoto skerspjūvio, maksimalaus ilgio ir tarpų sijų sukaltas medinis perdangos karkasas. Plačiau apie dydžius aprašysime žemiau.

Apšiltinimas – kadangi perdanga yra tarp aukštų ir skiria dvi visiškai gyvenamąsias vidaus patalpas, šilumos izoliacija čia nėra būtina. Tačiau šiuo atveju ji labiau naudojama kaip garso izoliacijos elementas, siekiant nepalikti tuščios ertmės aidui susidaryti, kad vaikščiojant antro aukšto grindimis jos nedundėtų. Minimalus rekomenduojamas izoliacijos storis – 100 mm, bet galima karkasą užpildyti ir visiškai. Skydiniuose karkasiniuose namuose apšiltinimas dedamas statybvietėje.

Loteliai (tašeliai) – mediniai tašeliai, dažniausiai 45×45 mm skerspjūvio, kalami priešinga kryptimi nei sijos, po izoliuotu perdangos karkasu. Jie skirti tam, kad jų tarpuose ir prie jų būtų išvedžioti bei pritvirtinti elektros laidai ir apšvietimas. Esant poreikiui (pvz., LED apšvietimui dažnai reikia 70 mm lotelių), juos galima didinti. Montuojami statybvietėje.

Gipskartonis – arba bendrai lubų apdailos plokštė. Tai gali būti ir medinės vidaus dailylentės, ir pakabinamos lubos. Jei pasirenkamos gipso kartono plokštės, lotelius rekomenduojame montuoti c/c 400 mm žingsniu, kad plokštės neišlinktų. Montuojamas statybvietėje.

Priešgaisrinė ir akustinė perdanga

Norvegijoje ir Švedijoje taip pat esame įrengę akustines priešgaisrines perdangas. Joms naudojami papildomi sluoksniai. Vienas iš sprendinių: tarp parketo ir OSB dedama „plaukiojanti“ grindų gipskartonio plokštė ir 2 cm kieta vata; o iš apačios loteliai tvirtinami ne tiesiogiai prie karkaso sijų, bet ant specialių metalinių profilių, dedant papildomą (iš viso du) gipskartonio sluoksnį. Jei yra poreikis specialiai perdangai, ją suprojektuoti turi vietinis šalies inžinierius, kad ji atitiktų visus reikalavimus, o mes pagaminsime ją pagal pateiktą pjūvį.

KOKIAS SIJAS NAUDOTI TARPAUKŠTINĖS PERDANGOS KONSTRUKCIJOJE?

Mūsų namuose naudojame sertifikuotas C24 stiprumo klasės medines sijas. Jų skerspjūvis ir ilgis individualiai skaičiuojamas kiekvienam projektui pagal jo paskirtį ir apkrovas. Mažų patalpų namams dažnai naudojamos 45×220 arba 45×240 skerspjūvio sijos. Jei jos neatlaiko apkrovų, gali būti dvigubinamos, storinamos iki 70 mm, keičiamos į I-profilio sijas (I-Beams) arba pridedamos papildomos laikančiosios konstrukcijos – klijuoti balkiai, metalinės sijos ir kolonos.

Lentelėje apskaičiuoti maksimalūs galimi perdangų sijų ilgiai naudojant C24 medieną. Tai bendro pobūdžio informacija, todėl rekomenduojame kiekvieną perdangą skaičiuoti individualiai. Pavyzdžiui, jei planuojamas 50 mm betono sluoksnis grindų šildymui, skaičiai bus visai kitokie.

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI APIE PERDANGĄ

Ar galima betonuoti karkasinio namo perdangą?

Taip, dažniausiai dedamas 50 mm storio betono sluoksnis šildomų grindų formavimui. Svarbu, kad betono svoris būtų įskaičiuotas į apkrovas. Todėl visada klausiame klientų apie planuojamus sluoksnius dar projektavimo metu, nes nuo to priklauso sijų parinkimas, patalpų bei bendras namo aukštis ir jungimo mazgai.

Ar reikia dėti šilumos izoliaciją perdangoje tarp aukštų?

Tai priklauso nuo kliento. Nėra būtina, tačiau rekomenduojama dėti bent 100 mm vatos, kad būtų išvengta aido. Geresnei garso izoliacijai galima užpildyti ir visą perdangos karkasą.

Žinau, kad medinė perdanga neatspari vibracijai ir girgžda – kaip to išvengti?

Girgždančios lubos dažniausiai yra senų technologijų problema. Šiuolaikiniai metodai leidžia to išvengti. Vibracija ir girgždesys atsiranda dėl trinties tarp vinies ir plokštės. Kad to nebūtų, vietoje vinių rekomenduojame naudoti medvaržčius arba specialias sraigtines vinis bei papildomai klijuoti perdangą montažiniais klijais. Tarpas tarp sijų neturėtų viršyti 600 mm. Montuojant OSB plokštes, būtina palikti 3 mm tarpus tarp jų ir 6–12 mm tarpus nuo sienų, o plokščių sujungimai privalo turėti atramą (nebent naudojamos plokštės su įlaidais/špuntais).